linogandėlė

Linogandėlė – tai lietuvių liaudies tautosakos užkeikimo formos (užkalbėjimo) pavadinimas, naudojamas gydymui ar apsaugai nuo ligų, burtų, blogų akių. Tai trumpas, dažniausiai eiliuotas tekstas, kurį pasakodavo („užkeikdavo“) ligoniams arba įvairioms situacijoms (pvz., nuo gyvatės įkandimo, skausmo).

Pagrindinės savybės:
- Magiškas, ritualinis pobūdis.
- Trumpas, kartojamas.
- Dažnai su religiniais (krikščioniškais) ar mitologiniais vaizdiniais.

Pavyzdžiai:
1. Nuo karščiavimo:
Šalta vandėn, šalta ugnėn,
Šalta žemėn, šalta dangūn,
Šalta visur, tik ne čia.
2. Nuo gyvatės įkandimo:
Gyvate, gyvate,
Pasiimk savo nuodus dantis,
O man palik baltus kaulus.
3. Nuo skausmo:
Skausme, skausme, išskrisk lauk,
Į tamsų mišką paskusk.

Linogandėlės – senovinis žodinės magijos ir liaudies medicinos elementas.

Įrašas
Paaiškinimas	Linogandėlė – tai lietuvių liaudies tautosakos užkeikimo formos (užkalbėjimo) pavadinimas, naudojamas gydymui ar apsaugai nuo ligų, burtų, blogų akių. Tai trumpas, dažniausiai eiliuotas tekstas, kurį pasakodavo („užkeikdavo“) ligoniams arba įvairioms situacijoms (pvz., nuo gyvatės įkandimo, skausmo). Pagrindinės savybės: - Magiškas, ritualinis pobūdis. - Trumpas, kartojamas. - Dažnai su religiniais (krikščioniškais) ar mitologiniais vaizdiniais. Pavyzdžiai: 1. Nuo karščiavimo: Šalta vandėn, šalta ugnėn, Šalta žemėn, šalta dangūn, Šalta visur, tik ne čia. 2. Nuo gyvatės įkandimo: Gyvate, gyvate, Pasiimk savo nuodus dantis, O man palik baltus kaulus. 3. Nuo skausmo: Skausme, skausme, išskrisk lauk, Į tamsų mišką paskusk. Linogandėlės – senovinis žodinės magijos ir liaudies medicinos elementas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.