Lingavėlė – tai mažybinė, švelnesnė ar švelniai šaipoki forma nuo žodžio lingė („liežuvis“).
Vartojama kalbant apie:
1. Mažą liežuvį – pvz., vaiko, gyvūno.
„Katinas iškišo rausvą lingavėlę.“
2. Prenumeruotą leidinio lapelį, kuris išsikiša kaip „liežutėlis“.
„Žurnale buvo lingavėlė su naujienomis.“
3. Švelnų pašaipą ar metaforą – apie kalbą, liežuvio judesius.
„Baik versti savo lingavėlę!“ (nekalbėk daug).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.