liguistumas

Liguistumas – tai kalbos vienetų (dažniausiai žodžių) gebėjimas jungtis su kitais kalbos vienetais, formuojant gramatiškai ir semantiškai teisingas konstrukcijas.

Pagrindinės reikšmės:
1. Sintaksinis liguistumas – žodžio galimybė dalyvauti tam tikrose sintaksinėse struktūrose (pvz., veiksmažodis jungiasi su linksniu).
2. Semantinis liguistumas – žodžių suderinamumas pagal prasmę (pvz., „gerti“ galima su „vandeniu“, bet ne su „kėde“).

Pavyzdžiai:
- Jis skaito knygą (teisinga jungtis) vs. Jis skaito oras (neliguistu dėl prasmės).
- Mėgti arbatą (sintaksiškai ir semantiškai teisinga) vs. Mėgti laiką (neliguistu semantiškai).

Trumpai: Liguistumas nusako, kaip kalbos elementai gali derėtis tarpusavyje taisyklingose kalbos konstrukcijose.

Įrašas
Paaiškinimas	Liguistumas – tai kalbos vienetų (dažniausiai žodžių) gebėjimas jungtis su kitais kalbos vienetais, formuojant gramatiškai ir semantiškai teisingas konstrukcijas. Pagrindinės reikšmės: 1. Sintaksinis liguistumas – žodžio galimybė dalyvauti tam tikrose sintaksinėse struktūrose (pvz., veiksmažodis jungiasi su linksniu). 2. Semantinis liguistumas – žodžių suderinamumas pagal prasmę (pvz., „gerti“ galima su „vandeniu“, bet ne su „kėde“). Pavyzdžiai: - Jis skaito knygą (teisinga jungtis) vs. Jis skaito oras (neliguistu dėl prasmės). - Mėgti arbatą (sintaksiškai ir semantiškai teisinga) vs. Mėgti laiką (neliguistu semantiškai). Trumpai: Liguistumas nusako, kaip kalbos elementai gali derėtis tarpusavyje taisyklingose kalbos konstrukcijose.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.