Ligatūra – tai grafinis dviejų ar daugiau raidžių sujungimas į vieną simbolį, dažnai naudojamas raštuose dėl estetinių ar praktinių priežasčių.
Pavyzdžiai:
1. Klasikinėse kalbose:
Æ (iš A+E) – lot. æterna, angl. encyclopædia.
Œ (iš O+E) – lot. œconomia.
2. Tipografijoje:
fi (f+i) – pvz., šriftuose, kad išvengtų tarpų.
fl (f+l) – pvz., angl. flower.
3. Lietuvių kalboje:
Užrašant garsus:
Ch (kaip vienas garsas [x]) – choras, chaosas.
Dž – džiaugsmas.
Ie – pienas (ištariama kaip vientisas garsas [ɪə]).
4. Kituose rašmenyse:
Arabų: ﷺ (ﷺ – sutrumpinimas maldai už pranašą).
Indiškose kalbose: क्ष (k+ṣa) – kṣetra.
Trumpai: Ligatūra – sujungtos raidės, naudojamos rašte ar tipografijoje dėl tradicijos, sklandumo ar garsų vaizdavimo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.