lietuvninkystė
Lietuvninkystė – tai lietuvių tautinio atgimimo laikotarpio (XIX a. pabaiga – XX a. pradžia) terminas, reiškęs lietuvišką pasaulėžiūrą, tautinę savimonę ir kultūrinį identitetą. Jis buvo vartojamas kaip atsvaras lenkiškumui (lenkų kultūros įtakai) arba rusifikacijai, pabrėžiant lietuvių kalbos, papročių ir istorinės atminties svarbą.
Pagrindinės reikšmės:
1. Tautinė savimonė ir ištikimybė Lietuvai.
2. Lietuvių kultūros, kalbos ir tradicijų puoselėjimas.
3. Priešprieša asimiliacijai (pvz., lenkinimui ar rusinimui).
Pavyzdžiai:
- Vincas Kudirka rašė apie lietuvninkystę kaip „lietuviškąją dvasią“.
- Mokytojas, mokantis vaikus lietuviškai carinės Rusijos draudimo laikotarpiu, praktikavo lietuvninkystę.
- „Aušra“ ir „Varpas“ – leidiniai, skatinę lietuvninkystės idėjas.
- Dainavimas lietuviškai arba lietuvių tautinių kostiumų nešiojimas buvo laikomas lietuvninkystės išraiška.
Trumpai: Lietuvninkystė – tai istorinis tautinio identiteto ir atsparumo asimiliacijai sąvoka.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.