Lietuvninkės – tai istorinis terminas, reiškiantis lietuvių kilmės moteris ar merginą, dažniausiai vartotas iki XX a. pradžios (ypač Mažojoje Lietuvoje). Kartais taip pat buvo vadinamos lietuvių tautybės moterys Prūsijoje ar kitose už Lietuvos ribų gyvenusiose srityse.
Pavyzdžiai:
1. „Kaimyne – viena lietuvninkė, kalba tik lietuviškai.“ (XIX a. šaltiniuose)
2. „Jame dalyvavo ir keli lietuvninkės su tautiniais drabužiais.“ (apie renginį Mažojoje Lietuvoje)
3. „Lietuvninkės saugojo tradicines dainas ir papročius.“ (etnografiniame kontekste)
Pastaba: Šis terminas dabar vartojamas retai, dažniau istoriniuose ar regioniniuose tekstuose. Šiuolaikinėje lietuvių kalboje jo atitikmuo yra „lietuvė“.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.