Lietuvninkaitė – lietuviška pavardė, kilusi iš žodžio lietuvninkas (lietuvis, dažniau istoriniame kontekste – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojas) + priesaga -aitė, nurodanti mergautinę pavardę. Tai mergautinė moteriška pavardė, reiškiančią „lietuvninko duktė“.
Pavyzdžiai:
1. Istoriniuose dokumentuose: Ona Lietuvninkaitė (pvz., XVI–XVII a. raštuose).
2. Šiuolaikinis panaudojimas: Elena Lietuvninkaitė – istorikė, tyrinėjanti LDK pavardes.
3. Meniniuose kontekstuose: pavardė gali būti naudojama romanuose ar dramose, atspindint istorinį identitetą.
Trumpai: Tai istorinė/sebinė lietuviška mergautinė pavardė, susijusi su LDK paveldą ar lietuviškumą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.