Lietuvėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis kitataučių asmenų ar kitų kalbų žodžių pritaikymą lietuvių kalbai, kultūrai ar lietuviškam kontekstui. Dažnai vartojamas kalbant apie svetimybių (užsienio kilmės) žodžių, pavadinimų ar net tradicijų adaptavimą lietuviškai.
Pagrindinės reikšmės:
1. Kalbinė – svetimžodžių keitimas lietuviškais atitikmenimis ar jų rašyba/tarimas pagal lietuvių kalbos taisykles.
Pvz.: „feisbukas“ → „Facebook“ lietuviškai, „skanėstas“ (iš angl. snack).
2. Kultūrinė – užsienio tradicijų, švenčių pritaikymas lietuviškam kontekstui.
Pvz.: Kalėdų Senelio (Santa Claus) vaizdinio derinimas su lietuviškais Kalėdų papročiais.
3. Asmenų – kitataučių pavardžių ar vardų lietuvinimas.
Pvz.: „John“ → „Jonas“, lenkiška pavardė „Kowalski“ → „Kovalskis“.
Trumpai: Lietuvėjimas – tai svetimkųnių elementų adaptavimas lietuviškam laikmenui, siekiant išsaugoti kalbos grynumą ar integruoti į vietinį kontekstą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.