Liaunašakis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškantis šaką su lapais (dažniausiai jaunais, žaliuojančiais). Vartojamas poetiškai arba tarmėse.
Pavyzdžiai:
1. Medžiai išleido žalius liaunašakius.
2. Pavasario vėjas glostė beržo liaunašakius.
3. Tėvas nukirto sausą šaką, palikdamas tik jaunus liaunašakius.
Trumpai: Žodis retas, dažniau sutinkamas literatūroje ar senesnėje kalboje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.