Liaukžolė – tai bendrinis terminas, nusakantis augalus, turinčius liaukinius plaukelius arba išskiriančius lipnią, aromatingą sekretą (pvz., eterinius aliejus). Dažniausiai vartojamas kalbant apie prieskonines ar vaistines žoles.
Pavyzdžiai:
- Mėta – tipiška liaukžolė, jos lapuose yra eterinių aliejų liaukutės.
- Raudonėlis – turi liaukinius plaukelius ant stiebų ir lapų.
- Melisa, čiobrelis, šalavijas – taip pat priskiriami prie liaukžolių.
Trumpai: tai žolės, turinčios specifines liaukas, kurios dažnai suteikia aromatą ar naudojamos vaistinėje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.