liaubymas

Liaubymas – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis labai stiprų troškimą, geismą, aistrą (dažniausiai meilės, lytinio potraukio prasme). Artimas šiuolaikiniams žodžiams „aistra“, „gesmas“, „troškulys“.

Pavyzdžiai:
1. Jaunuolį apėmė liaubymas.
2. Jos akys žėrėjo nuo liaubymo.
3. Eilėraštyje kalbama apie meilės liaubymą.

Pastaba:
Šis žodis dabar vartojamas retai, dažniau literatūroje (pvz., Maironio, Vaižganto kūriniuose) ar poetiniame kontekste.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'liaubymas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Liaubymas – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis labai stiprų troškimą, geismą, aistrą (dažniausiai meilės, lytinio potraukio prasme). Artimas šiuolaikiniams žodžiams „aistra“, „gesmas“, „troškulys“. Pavyzdžiai: 1. Jaunuolį apėmė liaubymas. 2. Jos akys žėrėjo nuo liaubymo. 3. Eilėraštyje kalbama apie meilės liaubymą. Pastaba: Šis žodis dabar vartojamas retai, dažniau literatūroje (pvz., Maironio, Vaižganto kūriniuose) ar poetiniame kontekste.