Levuitis – tai terminas, reiškiantis levitų (Levi giminės narių) atžala arba palikuonis. Dažniausiai vartojamas Biblijos kontekste, susijusiame su senovės Izraelio religine sistema.
Pavyzdžiai:
1. Biblijoje levuitai buvo atsakingi už šventyklos tarnybą, bet nebuvo kunigai (kunigais buvo tik Aarono palikuonys).
2. Pavardė „Levitis“ gali rodyti kilmę iš Levio genties.
3. Terminas kartais metaforiškai vartojamas apibūdinti žmogų, susijusį su religine tarnyba arba tradicija.
Trumpai: Levuitis = Levio giminės narys, religinės tarnybos atstovas senovės Izraelyje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.