x
lepečkà. lèpečka. lẽpečka.
1. kojos letena: Kur kojos lèpečka pasibaigia ir prasideda blauzda, tai narys, čiurnis. Tavo lẽpečkos kaip tik lokio apžėlusios. Kokius kalnus verta kurmis – nė lopetos, nė šakės, nėko netura, tik nosė ir lèpečkos esančios. Ežys par visą žiemą žinda savo lẽpečką. Lig pavasario ano. lepečkìkė sumažė [ja]. Tokiam niekas nerūpa, tiktai lepečkõms toms mojuo [ja]. Meška … su savo lepečkoms jį … į šunių gaują smogė.
2. nerangus žmogus, liurbis: Tas lepečka užmynė man ant kojos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.