lentẽlinis, -ė. lentelìnis.
1. iš mažų lentelių padarytas, sudėtas: Iš už lentelinės pertvaros išėjo Poderio žmona. Paskui subildėjo lenteliniai laiptai, sudundėjo prieklėtis kieme, ir viskas nutilo. Darželis aptvertas lentẽline tvora. Inklodus važeliui dirba ir lentẽlinius. Pamažu riedėjo lentelinė brikelė.
2. tam tikrais raštais (lentelėmis) austas: Seniau ausdavo lentelines juostas. Gavau dovanų lentẽlinę maršką.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.