lėmykla

Lėmykla – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis „šaltinis, versmė, vandens telkinys, iš kurio išteka upelis ar upė“. Dažnai vartotas poezijoje ir tautosakoje.

Pavyzdžiai:
- „Iš gilios lėmyklos tryško šaltas vanduo.“
- „Upės lėmykla buvo giliame miške.“
- „Tėvynės lėmykla“ (perkeltine prasme – ištakos, pradžia).

Sinonimai: versmė, šaltinis, ištaka, vandentakis.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'lemykla' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Lėmykla – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis „šaltinis, versmė, vandens telkinys, iš kurio išteka upelis ar upė“. Dažnai vartotas poezijoje ir tautosakoje. Pavyzdžiai: - „Iš gilios lėmyklos tryško šaltas vanduo.“ - „Upės lėmykla buvo giliame miške.“ - „Tėvynės lėmykla“ (perkeltine prasme – ištakos, pradžia). Sinonimai: versmė, šaltinis, ištaka, vandentakis.