„Lemūrai“ – tai lietuviškas žodis, reiškiantis piktąsias dvasias, velnius, demonus arba siaubą, šiurpą, siaubingą padarą. Dažnai vartojamas literatūroje, mitologinėse ar poetinėse kontekstuose.
Pavyzdžiai:
1. Senovės pasakojimuose lemūrai tykojo tamsiose girios užkampiuose.
2. Nakties tyloje jam regėjosi kažkokie lemūrai, sukeliantys šiurpą.
3. Tą seną, apleistą namą apėmė kaip lemūrų buveinė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.