Lietuvių kalboje „lėliukė“ yra mažybinė arba švelninančia forma nuo žodžio „lėlė“ (dažniausiai reiškianti žaislinę lėlę). Vartojama kalbant mažam vaikui, mylimam žmogui ar kaip meiliąją formą.
Pavyzdžiai:
1. „Mergaitė glosto savo naująją lėliukę.“ (žaislas)
2. „Mano mažoji lėliukė jau miega.“ (apie kūdikį ar vaiką)
3. „Ateik čia, lėliuke!“ (meilus kreipinys)
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.