Lėlelė – tai mažybinė ar švelninamoji lietuvių kalbos žodžio lėlė forma. Nurodo mažą, mielą lėlę arba vartojama kaip meilus, švelnus pavadinimas (pvz., šnekamojoje kalboie apie vaiką, mergaitę).
Pavyzdžiai:
1. Vaikas prisiglaudė prie senos lėlelės.
2. Ei, lėlelė, kur tu bėgi? (kreipiantis į mažą mergaitę).
3. Padovanojo porcelaninę lėlelę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.