Leketai (gr. λεκέται) – tai senovės Graikijos (ypač Atėnų) socialinė grupė, neturtingi žmonės, kurie rinkdavo likusius javus po derliaus nuėmimo iš kitų žemės sklypų. Tai buvo teisėta praktika, leidžianti išgyventi neturtingiesiems.
Pagrindinės reikšmės:
1. Socialinė klasė – žmonės, gyvenantys iš svetimų likučių.
2. Teisinė sąvoka – turėjo teisę rinkti javų likučius pagal įstatymus (pvz., Solono įstatymus).
Pavyzdžiai:
- Istorinis: Atėnuose leketai galėdavo rinkti likusius kviečius ar miežius po to, kai žemės savininkas nuskynė pagrindinį derlių.
- Metaforinis: Šiuolaikiniame kontekste gali reikšti žmones, gyvenančius iš kitų likučių ar atliekų (pvz., maisto bankų lankytojai).
Trumpai: Leketai – senovės Graikijos neturtingieji, teisėtai rinkę javų likučius iš svetimų laukų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.