leistìnis, -ė. léistinis. → leistas (leisti).
1. šaukšteliu sukrečiamas, suleidžiamas, negnaibytinis. Leistiniùs kleckus išvirk šiandieną, t. y, kad mojuodamas su šaukštu pili tešlą į virulį, bus leistiniai. Leistiniùs kukulius aš labai mėgstu. Leistiniùs parpelius dirbam. Léistinė putra. iš tarkuotų bulvių padarytas: Ryt išvirkit leistinių kleckų.
2. pripildytas, prileistas ko nors: Leistìnis kiaušinis (prileistas smalos, kad stiprus būtų) .
3. suleistas, sudėtas (vienas ant kito): Léistinės toros – kartis suleida su visoms šakoms, negenėtas.
4. suvytas: Leistìnis botagas.
5. nedraudžiamas: Leistiniai vaidinimai Petrapilyje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.