leišas

„Leišas“ (daugiskaita „leišai“) – senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis „pėda“ (kojos apačia). Vartotas iki XX a. pradžios, dabar – archaizmas.

Pavyzdžiai:
1. „Apsiautęs batus, jaučiau šaltį per leišą.“
2. „Jis užlipdė ant akmens ir susižalojo leišą.“
3. Iš liaudies: „Leiša leišą neša, burna burną moko.“ (patarlė)

Pastaba:
Nepainioti su šiuolaikiniu žodžiu „lašas“ (skysto trupinys) arba „leišas“ kaip tautovardis (airis).

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'leisas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	„Leišas“ (daugiskaita „leišai“) – senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis „pėda“ (kojos apačia). Vartotas iki XX a. pradžios, dabar – archaizmas. Pavyzdžiai: 1. „Apsiautęs batus, jaučiau šaltį per leišą.“ 2. „Jis užlipdė ant akmens ir susižalojo leišą.“ 3. Iš liaudies: „Leiša leišą neša, burna burną moko.“ (patarlė) Pastaba: Nepainioti su šiuolaikiniu žodžiu „lašas“ (skysto trupinys) arba „leišas“ kaip tautovardis (airis).