.
ledãkas, -à (ledaka). lẽdakas, -à.
1. niekam tikęs, blogas: Kitam geras, pats sau ledakas. Velnias in tokių ledakų žmonių skūrą inlenda ir vaikščioja. Gailiai verkia mergelė, atitikus ledaką bernelį. Tas apvynėlis ledako būdo. Ei, kūmai, kūmuti, mano pati ledaka. – Tylėk, kūmai, nekalbėk, mano ledakesnė. Ledakas dabar kelias – geriau nei nevažiuok. Sodykit ledaką medį, tai ir vaisius bus ledakas.
ledakai. Kad neatsiliepsi, tai jau bus ledakai.
2. piktas, prastas, nepadorus: Reiks ataduotie skaičių iš ledakų žodžių.
3. išvirkščias, blogasis (audeklo šonas): Ledakoj skepetos pusė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.