Termino reikšmė:
„Lebedaina“ – tai lietuviškas žodis, reiškiantis pasaką, išgalvotą istoriją, melagieną ar netikrą pasakojimą. Dažnai vartojamas šmaikščiai arba pejoratyviai, pabrėžiant, kad sakoma ne tiesa.
Pavyzdžiai vartojimo:
1. Neklausyk jo, jis vėl plepa kokią lebedainą. (reiškia: kalba melus)
2. Tai ne istorinis faktas, o gryna lebedaina. (reiškia: išgalvotas pasakojimas)
3. Vaikai išsigando senelės pasakojamos lebedainos. (reiškia: pasakos / baimės keliančios istorijos)
Trumpai:
Sinonimai: pasaka, melas, išmislis, pinigėlis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.