laužtis

Laužtis – tai savybinis veiksmažodis, reiškiantis sulūžti, suirti į dalis (dažniausiai staigiai ir garsiai), taip pat sugriūti, žlugti (perkeltine prasme).

Pagrindiniai panaudojimo būdai:
1. Tiesioginė prasmė (fizinis sulūžimas):
Ledo plokštė laužiasi po kojomis.
Šaka laužėsi nuo sniego svorio.

2. Perkeltinė prasmė (psichologinė/planų ir pan. žlugimas):
Jo balsas laužėsi iš susijaudinimo.
Viltys laužėsi po nesėkmės.

Gramatika:
Vartojamas ir sangrąžinė forma – laužytis (pvz., stalas pradėjo laužytis).

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'lauztis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Laužtis – tai savybinis veiksmažodis, reiškiantis sulūžti, suirti į dalis (dažniausiai staigiai ir garsiai), taip pat sugriūti, žlugti (perkeltine prasme). Pagrindiniai panaudojimo būdai: 1. Tiesioginė prasmė (fizinis sulūžimas): Ledo plokštė laužiasi po kojomis. Šaka laužėsi nuo sniego svorio. 2. Perkeltinė prasmė (psichologinė/planų ir pan. žlugimas): Jo balsas laužėsi iš susijaudinimo. Viltys laužėsi po nesėkmės. Gramatika: Vartojamas ir sangrąžinė forma – laužytis (pvz., stalas pradėjo laužytis).