laužtinis

"Laužtinis" – kilęs iš veiksmažodžio "laužti" (lūžti, ardyti). Nurodo sudėtinį, sulaužytą ar fragmentišką pobūdį. Dažniausiai vartojamas kalbant apie:

1. Laužtinė kalba – kalbos forma, kurioje trūksta gramatiškai pilnų sakinių, vietoj jų – atskiri žodžiai ar frazės (pvz., užrašuose, šnekamojoje kalboje).
2. Laužtiniai sakiniai – nenuoseklūs, trumpi, dažnai be veiksnio ar tiesioginio tarinio.

Pavyzdžiai:
- "Eik. Greičiau. Dabar!" – laužtinė kalba.
- "Lietus. Šalta. Grįžk namo." – laužtiniai sakiniai.
- Užrašas laikraštyje: "Pergalė. Džiaugsmas. Ašaros."

Trumpai: "Laužtinis" – fragmentiškas, sulaužytas (dažniausiai apie kalbą).

Įrašas
Paaiškinimas	"Laužtinis" – kilęs iš veiksmažodžio "laužti" (lūžti, ardyti). Nurodo sudėtinį, sulaužytą ar fragmentišką pobūdį. Dažniausiai vartojamas kalbant apie: 1. Laužtinė kalba – kalbos forma, kurioje trūksta gramatiškai pilnų sakinių, vietoj jų – atskiri žodžiai ar frazės (pvz., užrašuose, šnekamojoje kalboje). 2. Laužtiniai sakiniai – nenuoseklūs, trumpi, dažnai be veiksnio ar tiesioginio tarinio. Pavyzdžiai: - "Eik. Greičiau. Dabar!" – laužtinė kalba. - "Lietus. Šalta. Grįžk namo." – laužtiniai sakiniai. - Užrašas laikraštyje: "Pergalė. Džiaugsmas. Ašaros." Trumpai: "Laužtinis" – fragmentiškas, sulaužytas (dažniausiai apie kalbą).
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.