laužtaragis

Laužtaragis – tai lietuvių liaudies kalboje vartojamas terminas, reiškiantis neišmanantį, nerangų, padriką ar netrukus mirštantį žmogų (dažniausiai vyriškos giminės).

Pavyzdžiai:
1. Senasis Petras jau visai tapo laužtaragiu – nieko nebesupranta, tik murmėjo.
2. Nuo ligos jis virto laužtaragiu, vos juda.

Sinonimai: senis, palauža, palaužė, marškinius (šnek.).

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'lauztaragis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Laužtaragis – tai lietuvių liaudies kalboje vartojamas terminas, reiškiantis neišmanantį, nerangų, padriką ar netrukus mirštantį žmogų (dažniausiai vyriškos giminės). Pavyzdžiai: 1. Senasis Petras jau visai tapo laužtaragiu – nieko nebesupranta, tik murmėjo. 2. Nuo ligos jis virto laužtaragiu, vos juda. Sinonimai: senis, palauža, palaužė, marškinius (šnek.).