Laurokryklė – tai retas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis dirvoną, neartą žemę, pievą arba palaukę (laikinai nenaudojamą dirbamą žemę). Kilęs iš žodžių „lauras“ (laukas) ir „kryklė“ (krūmais apaugusi vieta).
Pavyzdžiai:
1. Senasis kaimas išnyko, o liko tik apleista laurokryklė.
2. Tėvas pasakojo, kad čia buvo javų laukas, o dabar – laurokryklė.
Trumpai: tai neapdirbama, krūmais apaugusi lauko vieta.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.