x
.
láuninkas (-ykas) (ławnik).
1. senovėje – teisėjo padėjėjas, teismo tarėjas, lovininkas: Skaudi balsai dešimtinykų ir launykų niekados jų širdies negildė.
2. viršaitis: Jis už láunyką buvo.
3. seniūnas; seniūno padėjėjas: Tas láuninkas šiandieną ir kojas pames. Láuninkas kvietė į susirinkimą.
4. rekrūtų gaudytojas: Rekrūtų gaudytojams, vadinamiems launinkams, buvo įsakyta, kiek rekrūtų turi sugauti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.