Laumytis – tai mažybinė forma nuo žodžio laumė (mitologinė būtybė, panaši į feją ar deivę).
Reiškia mažą laumę, laumaitę arba jauną / švelnią laumę.
Dažnai vartojama poetiškai ar švelniai apibūdinti mitologinę būtybę.
Pavyzdžiai:
1. Miške pasirodė graži laumytis su žibučiais plaukuose.
2. Pasakoje laumytis padėjo susirasti dingusį žiedą.
3. Eilėraštyje vaizduojama laumytis, šokančią prie mėnulio.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.