Lauminėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis švytėjimą, blizgesį, šviesos spinduliavimą (dažniausiai apie švelnią, minkštą šviesą). Vartojamas poetiškai arba apibūdinant kažką, kas šviečia lyg iš vidaus.
Pavyzdžiai:
1. Mėnulio lauminėjimas ant ežero paviršiaus.
2. Žvaigždžių lauminėjimas naktiniame danguje.
3. Veido lauminėjimas džiaugsmo akimirkoje.
4. Senovinis žibintas skleidė šilumą ir švelnų lauminėjimą.
Sinonimai: švytėjimas, blizgesys, spinduliavimas, šviesėjimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.