laumėčia

„Laumėčia“ – tai mažybinė ar švelninama laumės forma. Laumė – lietuvių mitologijoje girių, vandenų ir laukų dvasia, dažnai vaizduojama kaip graži moteris, globojanti gamtą, bet kartais ir apgaudinėjanti žmones.

Pavyzdžiai vartojime:
1. Senelė pasakojo, kaip miške maža laumėčia gelbėjo paukščiukus.
2. Ežero pakrantėje tarsi šmėkštėjo lengva laumėčia.
3. Pošmis lyg laumėčia nuskambėjo iš krūmynų.

Trumpai: tai mitinės būtybės laumės maloni ar maža forma, vartojama pasakose, poezijoje ar metaforiškai apibūdinant gražų, subtilų moters įvaizdį ar gamtos reiškinį.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'laumecia' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	„Laumėčia“ – tai mažybinė ar švelninama laumės forma. Laumė – lietuvių mitologijoje girių, vandenų ir laukų dvasia, dažnai vaizduojama kaip graži moteris, globojanti gamtą, bet kartais ir apgaudinėjanti žmones. Pavyzdžiai vartojime: 1. Senelė pasakojo, kaip miške maža laumėčia gelbėjo paukščiukus. 2. Ežero pakrantėje tarsi šmėkštėjo lengva laumėčia. 3. Pošmis lyg laumėčia nuskambėjo iš krūmynų. Trumpai: tai mitinės būtybės laumės maloni ar maža forma, vartojama pasakose, poezijoje ar metaforiškai apibūdinant gražų, subtilų moters įvaizdį ar gamtos reiškinį.