laumagaurė

Laumagaurė – tai mitologinis padaras lietuvių tautosakoje, dažniausiai vaizduojamas kaip piktas, žvėriškas pabaisa (kartais ragana), gyvenanti miškuose ar pelkėse, kuris gali pagrobti arba suvalgyti žmones, ypač vaikus. Pavadinimas kilęs iš žodžių „laumė“ (mitinė būtybė) ir „gaurėti“ (šaukti, klykauti).

Pavyzdžiai:
- Pasakojimuose laumagaurė gundė keliautojus į pelkę arba stebėdavo prie namų, norėdama pagrobti kūdikius.
- Kai kuriuose variantuose ji aprašoma kaip bjauri, plaukuota būtybė su ilgais nagais, kuri gali imituoti žmogaus balsą.
- Pasakojama, kad nuo laumagaurės galima apsiginti geležimi, kryžiumi arba garsiais garsais (pvz., varpų skambėjimu).

Trumpai tariant – laumagaurė yra mitinė pabaisa, vaizduojama kaip vaikų pagrobėja arba žudikė, dažnai siejama su miško ir pelkės pavojais.

Įrašas
Paaiškinimas	Laumagaurė – tai mitologinis padaras lietuvių tautosakoje, dažniausiai vaizduojamas kaip piktas, žvėriškas pabaisa (kartais ragana), gyvenanti miškuose ar pelkėse, kuris gali pagrobti arba suvalgyti žmones, ypač vaikus. Pavadinimas kilęs iš žodžių „laumė“ (mitinė būtybė) ir „gaurėti“ (šaukti, klykauti). Pavyzdžiai: - Pasakojimuose laumagaurė gundė keliautojus į pelkę arba stebėdavo prie namų, norėdama pagrobti kūdikius. - Kai kuriuose variantuose ji aprašoma kaip bjauri, plaukuota būtybė su ilgais nagais, kuri gali imituoti žmogaus balsą. - Pasakojama, kad nuo laumagaurės galima apsiginti geležimi, kryžiumi arba garsiais garsais (pvz., varpų skambėjimu). Trumpai tariant – laumagaurė yra mitinė pabaisa, vaizduojama kaip vaikų pagrobėja arba žudikė, dažnai siejama su miško ir pelkės pavojais.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.