"Laukon" – tai senovinis lietuvių kalbos žodis, reiškiantis lauke (vietos aplinkybės linksniu). Vartotas literatūroje iki XX a. pradžios, dabar retas, pasitaiko poezijoje ar tautosakoje.
Pavyzdžiai:
1. Eik laukon pasivaikščioti. (Eik lauke pasivaikščioti.)
2. Vaikai bėgiojo laukon. (Vaikai bėgiojo lauke.)
3. Iš eilėraščio: "Aš laukon einu viena…" (Aš lauke einu viena.)
Trumpai:
Tai archajiškas "lauke" atitikmuo, dabar vartojamas tik stilistiniais tikslais.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.