„Laukinė“ – tai lietuviškas žodis, reiškiantis nedirbtą, natūralią, nekultūrinę būseną ar vietą. Dažniausiai vartojamas apibūdinti augalams, gyvūnams, vietovėms ar net abstrakčioms sąvokoms (pvz., jausmams).
Pagrindiniai atvejai:
1. Augalai/gyvūnai – neprijaukinti, augantys natūralioje aplinkoje.
Pvz.: laukinė gėlė, laukinis šernas.
2. Vietovės – neapgyvendintos, neaptvertos.
Pvz.: laukinė pieva, laukinė gamta.
3. Perkeltine prasme – nekontroliuojamas, intensyvus.
Pvz.: laukinė išdaiga, laukinė džiaugsma.
Trumpi pavyzdžiai:
- Laukiniuose laukuose žydi čiobreliai.
- Jis jautė laukinę pykčio bangą.
- Tai ne daržovė, o laukinė uoga.
Sinonimai: natūralus, neprijaukintas, nekultūrinis, nepažįstamas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.