x
laukabė̃gis, -ė.
1. kas namie nepabūva, eina per kiemus, mėgsta trankytis: Neveizdėk in tuos laukabėgius, kurie laukais bėgio [ja]. Ką ten anie pragyvens: pati tinginė, pats laukabė̃gis. Laukabėgiui ir lyjant kelias geras. Petras tik eit ir eit, tikras laukabė̃gis. Laukabė̃gė – pabus mėnesį čia, vėl pas kitą išsikrausto, nestovia ant vietos. Kiek to vargo esi matęs, nė šuo laukabė̃gis nė [ra] matęs.
2. dvaro laukų saugotojas: Dvaras išmes jį kur į trobelę medsargiu ar laukabėgiu. Dvaro laukus dieną naktį saugodavo laukabėgis.
3. šauklys: Čia mes rinkomės gintųs nuo priešų; iš čia siuntėm visur laukabėgius.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.