Latūžis – tai šlubuojantis, netvirtas pastatas arba sugriuvusi, apleista trobelė. Dažnai vartojama perkeltine prasme apie sugriuvantį žmogų (pvz., sveikatos, moralės prasme).
Pavyzdžiai:
1. Užmiestyje stovi senas latūžis, kurio stogas jau beveik įgriuvęs.
2. Po ligos jis tapo tik savo paties latūžiu – nieko nebejėgė daryti.
3. Tas latūžis gali sugriūti nuo stipresnio vėjo.
Sinonimai: lūšna, baraka, arklidė, griuvėsiai (priklausomai nuo konteksto).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.