"Latrojėlis" – retas, knyginis žodis, reiškiantis plėšiką, vagį, nusikaltėlį (dažniausiai tariamą su panieka ar poetiniu atspalviu). Kilęs iš lotynų kalbos (latro – samdomas kareivis, vėliau – plėšikas).
Pavyzdžiai:
1. Senovės keliuose slėpėsi latrojėliai, puldinėję prekybininkus.
2. Tamsioje miesto dalyje veikė latrojėlių gauja.
3. Jis buvo ne romantikas, o paprastas latrojėlis, siekiantis tik savo naudos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.