Lapkirmė – tai senas lietuviškas lapkričio mėnesio pavadinimas, kilęs iš žodžių „lapas“ (krentantys medžių lapai) ir „kirmė“ (kirminas, vabzdys). Jis simbolizuoja laiką, kai žemėje slūgso kirminai po krentančiais lapais.
Pavyzdžiai vartojime:
1. „Lapkirmės šaltukai jaučiasi.“
2. „Seni žmonės rudenį vadino lapkirme.“
3. „Lapkirmė – rudens pabaigos ženklas.“
Šis terminas dabar vartojamas retai, dažniau poetiškai ar istoriniame kontekste.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.