x
lañkonis, -ies. lánkonis. lankonìs. = lankuonys.
1. bitė, ieškanti vietos spiečiui apsigyventi: Jau mano avilin. bitės spiesis – lañkonys skraidžioja. Avilio apsrinkt neskrenda visos bitės, tik lañkonys. Lánkonys jau landžioja po avilį, ateis ir spiečius. Tris dienas lánkonys buvo, bet bitės neatėjo.
2. žmogus, lankąsis tik apsižiūrėti, žvalgas: Ar tik ir tu nebūsi buvęs Amerikos lankonìs? Lánkonys jau buvo – sulauksim ir piršlių.
3. kas lanko ką: Tie lánkonys, kur mergas naktimis lanko, vadinas junkiniais.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.