x
lalė́jimas.
1. → lalėti 1: Ir tų mergų lalė́jimas patobęs – kaip žąsų būrys! Nognas lalė́jimas girtų.
2. → lalėti 4; dūdavimas, skambėjimas: Tyliomis vasaros naktimis kai kas ten girdįs medžioklės ragų ir skudučių lalėjimą. Jis nepastebi tų žydinčių sodų, nejaučia pavasario lalėjimo.
3. → lalėti 5; smarkus bėgimas, tekėjimas: Kad lalė́jimas kraujo – visa praustuvė pribėgo!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.