x
laiviúoti, -iúoja, -iãvo. kalbėti patęsiant; žemaičiuoti, suokti: Veliuoniškiai laiviúoja. Laiviúoja kaip užnemunietis. Kurs kalbant tęsia žodį, ištardamas l vietoj ł („leisti“ vietoj „laisti“), tas laiviúoja. Ansai žmogus ne iš mūsų krašto, iš kito dugno – laiviúo [ja].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.