laikìnti, -ìna, -ìno. laĩkinti, -ina, -ino
1. palikti kuriam laikui, viso nesuvartoti, lykyti: Mes nelaikìnam sėtuvė [je] grūdų – visus sėjam, kiek pasėmę, o kiti laikìna ben dvi tris saujas.
2. prašyti, kad neišeitų, dar pabūtų, pasiliktų: Karalius nelaikino kaimyno. Išlydėjo iki priebučio.
aplaikìnti.
1. palikti, išsaugoti ilgesnį laiką: Buvo bandę prabočiai mūsų kryžokams priešintis, bet iš verguvės vokiečių jau nepasisekė daugiaus išbristie ir liuosybę savo tėviškės aplaikintie.
2. prašyti pasilikti: Geras žmogus visados aplaĩkina tolimą svečią, ypačiai naktį.
atlaikìnti
1. palikti kuriam laikui, nesuvartoti: Atlaĩkink vienos dienos pieną, ir suliesi varškę. Atlaĩkinaus grūdų ir vištoms, visų nepasėjau.
2. pasidaryti nebereikalingam: Rogės, su kurioms važiuodavom, jau atsilaĩkino.
nulaikìnti. suvaldyti: Negalėjo savyje nulaikint vidurinės sylos.
užlaikìnti. laikyti, nepaleisti (?): Pri tokios stangios sargybos, dieną ir naktį užlaikintos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.