Kvoštis – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis smūgį, trenksmą, sprogimą (dažniausiai garsą ar jo efektą). Kilęs iš onomatopėjos, imituojančios garsą (pvz., „kvošt“, „baks“).
Pavyzdžiai:
1. Išgirdau tokį kvoštį – kažkas lauke kažkur nukrito.
2. Durys užsidarė su kvoščiu.
3. Kad tu suduosi kvoštį per ausį! (grėsmingai ar pramogiai).
Naudojamas apibūdinti staigų, garsų įvykį, dažnai su neigiama ar komiška konotacija.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.