kvikš

Kvikš – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis smūgį, trenksmą, spragtelėjimą (dažniausiai garsą ar veiksmą).

Pavyzdžiai:
- Išgirdau kvikš – kažkas trenkė durimis.
- Duok jam kvikš į galvą! (perkeltine prasme – "smogti")
- Kvikš į veidą – ir viskas baigta.
- Padarė kvikš – ir lemputė užsidegė.

Pastaba: Dažniau vartojamas žargonuose, šnekamojoje arba vaikiškoje kalboje, ne literatūrinėje.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kviks' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Kvikš – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis smūgį, trenksmą, spragtelėjimą (dažniausiai garsą ar veiksmą). Pavyzdžiai: - Išgirdau kvikš – kažkas trenkė durimis. - Duok jam kvikš į galvą! (perkeltine prasme – "smogti") - Kvikš į veidą – ir viskas baigta. - Padarė kvikš – ir lemputė užsidegė. Pastaba: Dažniau vartojamas žargonuose, šnekamojoje arba vaikiškoje kalboje, ne literatūrinėje.