x
kviesl|ys, kvieslė dkt.
1. v. etnogr. asmuo, kviečiantis svečius į vestuves: kvieslio kalba, oracija.
2. kvietėjas, šauklys.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.