kvėpė́jas, -a. kvėpė̃jas, -à. kas orą įkvepia, iškvepia.
įkvėpė́jas, -a.
1. kas įkvepia, suteikia ką: Kaži ar miršta jis linksmai, išvydęs galingosios gyvybės įkvėpėjos (saulės) veidą.
2. kas įkvepia, uždega: Leninas buvo „Iskros“ iniciatorius ir organizatorius, idėjinis jos įkvėpėjas ir praktinis vadovas. Brigita buvo tikra patarėja, įkvėpėja.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.