Kvengdžioti – kvėpuoti sunkiai, garsiai ir neritmingai (dažniausiai dėl fizinio krūvio, ligos ar jaudulio).
Pavyzdžiai:
1. Po bėgimo jis kvengdžiojo stovėdamas sulenktas.
2. Šunys karštyje dažnai kvengdžioja liežuviais iškišę.
3. Sergantis vyras kvengdžiojo gulėdamas ant lovos.
Sinonimai: duslinti, stokšti, sunkus kvėpavimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.