Kvėkšterėti – silpnai, nerangiai kvėpuoti (dažnai dėl sunkios ligos, pavargimo ar senatvės).
Pavyzdžiai:
1. Senelis, gulėdamas lovoje, sunkiai kvėkšterėjo.
2. Pabėgęs nuo vilko, stirna kvėkšterėjo po krūmu.
3. Ligonis kvėkšterėjo, bet vis tiek stengėsi šypsotis.
Sinonimai: dūsauti, stenuoti, sunkiai kvėpuoti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.