kvė́kšt. kvė̃kšt klykt, kvykt. Kvė̃kšt sukriokė (suriko) šeškai. Zosė kvė́kšt, kai prispaudė prie sienos. Biškį kepštelėk, tuojau kvė́kšt – be kantrybės. | Tik kvė́kšt kvė́kšt sukvėkštė višta.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.