„Kvekėti“ reiškia silpną, aukštą garsą leisti (pvz., verkdamas, skųsdamas), taip pat nuolatos skųstis, niurzgėti.
Pavyzdžiai:
1. Fizinio garso:
- Kūdikis tyliai kvekejo lopšyje.
- Sužeistas šuo kvekėjo po stalu.
2. Skundimasis (perkeltinė prasmė):
- Senis kvekėjo dėl oro oro.
- Nustok kvekėti ir imkis darbo!
Sinonimai:
niurzgėti, dejuoti, skųstis (priklausomai nuo konteksto).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.